Evelina Paukštytė | Specfondai
Retrospektyvinė paroda
2024 04 16 – 2024 05 02
Šią parodą skiriu praėjusiais metais išėjusiam Tėveliui – mokslininkui, didžiausiam optimistui ir mano įkvėpėjui.
Atidarymas 2024 m. balandžio 16 d. 18 val. galerijoje „Akademija“, Pilies gatvė 44, Vilnius
Retrospektyvinės parodos man visada atrodė kaip labai liūdnas dalykas, simbolizuojantis apie neišvengiamą pabaigą ir atsigręžimą atgal. Lyg ir žinome, kad žmogiško pavidalo galas yra ir nė vienas neišsisuksime, bet vis tiek naiviai tikimės pabėgti ar bent jau pabaigą nukelti į tolimą ateitį. Ateitis – neparašyta ir visko gali atsitikti. Liekame su viltimi, teikiančia paguodą ir prikauptais atsiminimais, kurie užpildo, rodos, visas kerteles, sudarydami įsivaizduojamą savęs suvokimą.
Parodos ekspoziciją sudarys akvarelės ir įvairūs objektai.
2007-2013 metais intensyviai liejau akvareles. Tai yra „priešakrilinis” mano kūrybos periodas. 2008 metais gyniausi Magistro diplomą, rodydama šias akvareles-iliustracijos, iš serijos „Belaukiant arkliuko“. Akvarelės vienodo formato: 76 x 56 cm, suskirstytos į tris serijas: „Belaukiant arkliuko”, „Nusišypsok naivai”, „Galutinis cirkas”. Keletą jų yra įsigiję privatūs kolekcionieriai arba pradingusios nežinia kur.
Objektai mano kūryboje yra nauja kryptis, savotiškas kūrybinis eksperimentas. Peržiūrinėdama tėvelio paliktus archyvus, praeities istorijos tiesiog vėrėsi akyse ir širdyje, sukeldami nevaldomą raudą, juoką, nuostabą ir pamirštas istorijas. Jis nieko neišmesdavo, viską kaupė ir laikė: jam skirtus raštelius, rašytus devyniasdešimtaisiais, atvirutes, pradinių klasių pažymių knygeles, popierinius kavos puodelius su užrašytomis datomis (taip atsimenu, kaip gėrėm kavą Vilniaus autobusų stotyje, laukdami autobuso į Panevėžį) ir t.t. Visko tiek daug, gal net per daug… Tikra praeities estetika, intymiai mezganti vidinius dialogus. Krūpteli, susigūži… iš ties – per daug įvairiausių kodų, slaptažodžių. Atsiveria kaleidoskopinis egzistencijos pasakojimas. Girdi, kaip tyliai šnabžda termoso kolba ar senas kvepalų buteliukas ir pajunti, kad vienos manęs nėra, ir kad aš sudaryta iš šimtų, tūkstančių dalelių, subtiliai suskrendančių į vieną didžiulį neaprėpiamą paveikslą. Tik mokėk pagarbiai klausytis ir niekur niekur nebeskubėk…
Kviečiu užeiti!
ENG
Retrospective exhibitions have always seemed to me a rather sad event, symbolizing an inevitable end and turning back. It's as if we know that the end of human form is inevitable, yet we naively hope to escape or at least postpone it into the future. The future is unwritten and anything can happen. So, we are left with hope, providing comfort and accumulated memories that fill seemingly all the corners, creating an imaginary perception of ourselves.
The exhibition will consist of watercolors and various art objects.
From 2007 to 2013, I intensely painted watercolors. This is my "pre-acrylic" period of creativity. In 2008, I defended my Master's thesis, presenting these watercolor-illustrations from the series "Waiting for the Horse". The watercolors are of the same format (76 x56 cm) and divided into three series: "Waiting for the Horse","Smile, Naive", "Ultimate Circus". Some of them have been purchased by private collectors or lost somewhere forever.
Objects in my oeuvre represent a new direction, kind of creative experiment. Reviewing the archives left by my Father, the stories of the past unfolded before my eyes and heart, evoking uncontrollable laughter, tears, wonder, and forgotten stories. He never threw anything away, he kept and stored everything: notes written in the nineties, postcards, elementary school report cards, paper coffee cups with written dates (I remember drinking coffee at the Vilnius bus station, waiting for the bus to Panevėžys), and so on. So much of everything, maybe even too much... Genuine aesthetics of the past, intimately intertwining inner dialogues. It trembles, curls up... indeed – too many various codes, passwords. Silence, in which you hear how quietly an old thermos flask or perfume bottle murmurs, and you understand that there are no single Me, that I consist of thousands of elements, converging into one huge, incomprehensible picture. Just learn to listen and rush nowhere anymore...
This exhibition is dedicated to my father who passed away last year – scientist, the greatest optimist and my inspiration.
I must be quite the "masterpiece magician" to have achieved the hearts of the public!
Sending my big BLACK heart to the one & only GODÒ gallery
"In the future, everyone will be world-famous for 15 minutes." Andy Warhol
• • •
Meno mugė ArtVilnius'23
Spalio 13-15 dienomis dalyvauju Vilniaus meno mugėje Litexpo.
Mano meną pristato GODÒ galerija solo prezentacijoje.
Stendas 5.20
Bus Katinas ir Paveikslai
• • •
Mini-gallery "Don't cry" in Vilnius Sakura Park. 2023 April
• • •
Pristačiau solo mini-parodą mini-galerijoje „NEVERK“ – „Neverk, ir tai ištirps: Comic Sans pasaka“
Trumpai apie galeriją: mini galerija „Neverk” – tai nešiojamas abstrakčios meno galerijos „kampo” modelis. Jos dydžio formulė – h=22cm/a=44cm/b=54cm/z=70cm – gimė Ispanijos miestelyje Cuenca (liet. duobė). Įkurta 2014 metais. Mini galerija „Neverk” priklauso Mikro galerijų gildijai. Galerijos sąvininkė ir įkūrėja tapytoja Indrė Ercmonaitė.
Parodą lydintis tekstas:
„Galerijos „Neverk“ pavadinimas privertė prisiminti kokią nors graudžią istoriją. Tad paseksiu jums pasakaitę. Gal taip buvo, o gal ir ne. Seniai seniai, prieš daugiau nei dešimtmetį, Lietuvos vienintelis Paštas išleido du pašto ženklus, skirtus Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams. Viename ženkliuke buvo pavaizduotas besmegenis, gaudantis besileidžiančią snaigę; kitame – ta pati snaigė, tik smarkiai išdidinta. Sakytum, siužetas labai įprastas tokiai progai. Tačiau, kažkokia begėdė išdrįso privalomus užrašus pašto ženkluose parašyti Comic Sans* šriftu! Neregėta sensacija ir nusikaltimas! Pakilo viesulas, atsivėrė pragaro vartai. Visi kompetetingi Žemės tarakonai stojo į kovą, užpuolė vargšę begėdę, išdrįsusią padaryti tokį baisų nusikaltimą. Užė, siautėjo profesionalai, smaginosi trypdami kojomis, mušėsi į krūtinę. Comic Sans – Lietuvos vienintelio Pašto ženkluose! Dovanoti negalima nuteisti. Laikas bėgo, begėdė išgyveno. Nenulindo į urvą, o galėjo. Pašto ženklų seniai nebekuria, tačiau ir toliau drįsta naudoti Comic Sans šriftą savo kūryboje. Baigiu šią pasaką, moralo nebus.
Parodą skiriu šiai graudžiai istorijai ir Comic Sans šriftui. Mažyčiai pašto ženkliukai mažytėje galerijoje! Tai savotiška parodija. Svarstau,kad galbūt ateityje Comic Sans šriftas taps naujuoju retro-chic, kaip kad dabar mes žavimės 80-ųjų ar 90-ųjų mada ir stiliumi.
Gryna tiesa būna sumišusi su daugybe pašalinių dalykų. Todėl grynos tiesos nebuvo, nėra ir nebus. Laikas yra galingas, visagalis, kaip toj dainoj. Juk blogi dalykai gali tapti meno kūrinio dalimi ir būti gerokai įdomesni už tuos „teisingus” pasirinkimus. Morkų vakuume neužauginsi. Joms reikia juodžemio, molio, šūdo. Menui – taip pat.
*Pastaba: Comic Sans yra laikomas neformaliu šriftu, kuris dažniausiai naudojamas pramoginėje ar neformalioje aplinkoje. Tačiau, naudojant šį šriftą profesionaliose ir oficialiose situacijose galima iššaukti neigiamas reakcijas ir sukelti abejones dėl jūsų kompetencijos. Rekomenduojama naudoti formalius ir profesionalius šriftus, pvz., Times New Roman ar Arial.
Foto V. Ilčiukas
• • •
2019, 2020
photo V. Ilčiukas
• • •
Ežio namas, 2023
Ežio namas sukurtas pasakų knygos "Nesužvėrėkime su gyvūnais" motyvais. Ežys - viengungis, gyvenantis karkasiniame name su televizoriumi. Turi mažą darželį (auga morkos ir burokėliai) ir obelį sode.
Maketo pagrindas - 50 x 38 cm, fanera, porcelianas. Formos pjautos lazeriu.
Fotografavo V. Ilčiukas.
• • •
Knyga „Nesužvėrėkime su gyvūnais“
Gruodžio 2 d. Vilniaus meno erdvėje „GODÒ galerija“ vyko knygos „Nesužvėrėkime su gyvūnais“ pristatymas. Tai pirmoji mano iliustruota ir kurta knyga.
Knygą sudaro penkios pasakos, kurias parašė buvęs žurnalistas, vertėjas bei verslininkas Dainius Sabaliauskas.
Knygos leidybą parėmė UAB „Eurotradus“.
Iliustracijų kūrimui skirta Lietuvos kultūros tarybos individuali stipendija.
Iliustracijų fotografas V. Ilčiukas.
2023 m. vasario mėn. 23 - 26 dienomis dalyvausime Vilniaus knygų mugėje!
• • •
Black Narcissus, 2022
Acrylic color on board, 121 x 60 cm
Photo by V. Ilčiukas
Sponsored by Lithuanian Council for Culture, individual grant (six month)
• • •
Inflatable Couple 2020
Acrylic color on canvas board, 30 x 24 cm
From acrylic series Brave Old World
Photo by V. Ilčiukas
This painting was not shown yet in any exhibition
• • •
Solo paroda Mañana, vienintelė šiais metais
Tris metus gyvenau paveiksluose. Paveikslai prarijo mane, realus gyvenimas taip neintrigavo, kaip vaizduotės pasaulis. Diena iš dienos dirbau studijoje, maišiau dažus, kūriau nerealų pasaulį. Tačiau po paskutinės parodos praėjusį rudenį, jaučiau, kad privalau sulėtinti pašėlusį kūrybinį tempą, dėl savęs. Gulėjau lovoj, gulėjau ir galvojau, gulėjau ir skaičiau, gulėjau ir svajojau, gulėjau ir nieko nedariau, gulėjau ir ilsėjausi. Gyvenau mañana ritmu. Jeigu ką nors galėjau padaryti rytoj, tai taip ir dariau.
Ši paroda vienintelė šiais metais. Ir ja džiaugiuosi! Džiaugiuosi, kad eksponuoju Godὸ galerijoje, nes čia visada gera sugrįžti (dėka nuostabios galerijos direktorės).
Kūryba yra sielos gyvenimas, o manoji šiek tiek ilsisi, jaučiu, kad jai reikia palmių ir šviesos. Tad ši paroda skirta šviesai, ryškioms spalvoms, lengviems motyvams.
Nuotrauka Dariaus Gumbrevičiaus. Fotografuota Spaudos Rūmuose, 2021 rugsėjis.
• • •
Babūnas / Baboon, 2020
Pirminė idėja buvo King Kongo klonavimas, bet vidinis vedlys turėjo kitų planų. Pradžioje norėjau atiduoti duoklę ateičiai, mokslo pasiekimams (paroda apie tai). Tad galiu įžvelgti šiokių tokių mokslo simbolių, laboratorijos rezultatų - konvejeris, kuriuo važiuoja bananai, o jūrų arkliukai džiūsta pakabinti už uodegėlių. Bet vis tiek daug nežinios. Jaučiu nuolatinį norą pabėgti arba nusišauti. Ieškau nuosavo herojaus arba draugo, kuriuo galėčiau pasitikėti ir kuris nepabėgtų pasikeitus vėjo krypčiai.
Babūnas – naujasis herojus, "Mesijas", kuris išves žmoniją iš tamsos į šviesą (sąmoningumą). Išreikšti visi vyriškumo atribudai. Prie tokio saugu bet kam. Praktiškai ramu, galima toliau kurti ir gyventi. Letenoje laiko krištolinę kuoką, tarsi perpratęs Visatos paslaptis. Kitoje letenoje – raitosi sutramdyta gyvatė (blogis)
Ir toliau žvejoju pasąmonės vandenyne (kosmose). Baseinas su gulbytėm.
Dvi tabletės simbolizuoja pasirinkimą tarp palaimingo nežinojimo (mėlyna tabletė) ir dažnai skaudžios tiesos apie realybę (raudona tabletė). Filmo Matrica įtaka. Jos vyrauja daugumoje mano paveikslų (bet dabar jau mažiau).
Morfėjus sako Neo - Tai tavo paskutinis šansas. Kelio atgal nebebus. Išgersi mėlyną tabletę – istorija baigiasi, atsibusi savo lovoje ir tikėsi tuo, kuo nori tikėti. Išgersi raudoną tabletę – liksi stebuklų šalyje, ir aš tau parodysiu koks gilus kiškio urvas. Atmink – aš viso labo tau siūlau tiesą. Nieko daugiau.
Anyway, šią skulptūrą sukūriau parodai Future2050. Pastačiau pačiame galerijos centre, kaip geldėtoją. Tai taip ir reikėtų į jį žiūrėti - Gelbėtojas. Kieno? Nusprendžia lai kiekvienas individualiai. Tikiuosi jis niekur nedings. Pasvajokime, kad 2050 metais, paskutinėje ketvirtojoje FUTURE2050 parodoje Babūnas ateis ir atneš man gėlių, nusilenks, vienas kitam atiduosim pagarbą ir eisim savais keliais.
Babūno nuotrauka daryta gerbiamo fotografo Vidmanto Ilčiuko
• • •
FUTURE2050 till October 25th
Planned excursion with me - October 22nd
FUTURE2050 spalio 1 d. 18 val. Pamėnkalnio galerija
Spalio 1 d., ketvirtadienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma Evelinos Paukštytės tapybos ir objektų paroda „FUTURE2050“. Naujausia menininkės paroda skiriama Žemės planetai – vizualiems apmąstymams apie jos praeitį, dabartį ir ateitį.
Mokslininkai įspėja, kad laikantis dabartinės ekonominės ir vartojimo trajektorijos iki XXI amžiaus vidurio, t.y. 2050 metų, žmogaus sukurtos sistemos pasieks negrįžtamumo tašką, už kurio laukia žmonijos civilizacijos pabaiga. Žemė taps negyvenama planeta. Sudie koraliniams rifams, Amazonės džiunglėms, Australijos koaloms, Afrikos pavianams, Arkties ledynams. Sudie, Žmogau! Kol mokslininkai pranašauja, autorė pateikia savo distopinę viziją.
Evelina Paukštytė: „Mane stipriai traukia rašytojo Aldous Huxley idėjos, tad mano ateityje – laboratorijos, eksperimentai, psichotropinės medžiagos ir genų inžinerija. Noriu tikėti, kad mokslininkų prognozės neišsipildys, kad nėra TAIP BLOGAI ir kad MES nesibaigsime. Žemė dūsta ir kenčia, tapdama dideliu šiltnamiu, prigrūstu daiktų, žmonių ir nesibaigiančių norų. Deja, beveik nekontroliuojamų. Ar kas bekalbės apie laisves ir teises, kai nebeliks pamatų, kai vienintelis noras bus nenuskęsti, nesudegti, neuždusti? Tikime, kad paskutinę minutę būsime išgelbėti – ateivių, milijonierių ar mokslo, o gal visų trijų. Superherojaus idėja taip giliai įsišaknijusi – nuo Nojaus arkos iki Holivudo veiksmo filmų – kad pabaiga atrodo neįmanoma. O aš turiu tokį planą: iki 2050 metų, kas dešimt metų, surengti po parodą ta pačia FUTURE2050 tema. Ši yra pirmoji, liks dar trys. Man labai įdomu, kokia bus Ateitis! Įsivaizduoju, kad 2050 metais į savo parodos atidarymą ateisiu pasiramsčiuodama neonine lazdele, panašią į tą, kurią laiko mano paveikslų herojai, pamojuosiu žiūrovams ir baigsiu karjerą. Viliuosi, kad taip ir atsitiks.“
Evelinos Paukštytės kūrybos paroda „FUTURE2050“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki spalio 25 d.
Parodos ir specialiųjų renginių lankymas – nemokamas.
Parodos renginių programa:
PARODOS ATIDARYMAS: spalio 1 d. 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius).
NAKTIS GALERIJOJE: spalio 2 d. 19:30 val. ekskursija su autore parodoje.
VILNIAUS GALERIJŲ SAVAITGALIS: spalio 22 d. 20 val. ekskursija su autore parodoje.
Parodą remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
• • •
Happy, 122 x 61 cm
Crazy vision on NEW AGE movement of 70s.
Inspired by Wild Wild Country, incredible Netflix Documentary.
• • •